Kreivo muzika
O taip, tai tu – veidrodis, keletas saldainių, dozė kvaišalų – ne, nesirūpinkit mirusiais. Jau nebejaudina jų oranžinis drugelis, saulėtekis ir saulėlydis, nei tolyje pradingę traukiniai. O tavo šokyje, tarp likimo linksmo tranto, garbanos dūsta; tyliai aidint chorams dvesiančių žuvų, tarp rūdijančių geležinkelio vargonų. Jų akys pilnos ašarų sudūžta. Pavargęs veidrodis jau nebespokso į marmuro lentą, mestą skęstančiam. Jis siūlo akmeninės duonos, taurę lydyto švino oratoriui, granatą ir granito gelbėjimosi ratų. Dar keletas saldainių, dozė kvaišalų. Jau tūkstantis laivų raudonom burėm ieško uosto. Jau kaktusai nudžiūvo, sraigė sprogo ir ekonominės lėlytės per tyrus žengia drąsiai. Jau miestas mirė, kamščiuose uždusęs ir tuštuma didesnė jau už dangų. Negali tai užbaigt, negali sutalpint širdies. 2006 Kreivas. niekas nesaugoma, bet vogti negražu. […]
Tinklalapio nuorodos: www.hey.lt
