Iškelti   Atnaujinti  
     

      bejausmės naktys pradinis Bejausmės naktys(28) parašė: arica · 2009-11-24 · 2 komentarai – Pirmąsias kelias naujo mėnėsio dienas nieko nenutiko. Žmonės lengviau atsikvėpė. Nusiramino. Vėl jautėsi laimingi. Juodieji mus paliko ramybėje. Grafas Atari tenorėjo išgąsdinti. Gal ir sienos nebėra? Bet siena buvo. Ir Juodieji nepamiršo savo grasinimų. Tuom įsitikino miestiečiai ketvirtąją naujo mėnėsio rytą. Kai prabudę išėjo į gatves. Kai pamatė, kokią staigmeną jiems naktį paruošė Juodieji. Miesto aikštėje gulėjo dešimt mažų kūnelių. Be akių. Atšalusių. Sustingusių. Negyvų. Vaikai! Dešimt nekaltų sielų. Tėvai apimti veriančio skausmo suklupo ant kelių. Raudojo. Ir šaukė. Į mišką. Kodėl nepasirinkote manęs?! Kodėl vaikai?! Bet miškas buvo nebilus. Tarsi visiškai tuščias. Ar mus girdi Juodieji? Ar jie mus stebi? Ar jie vis dar ten? Tą dieną žmonės dar kartą susirinko miesto aikštėje. Nuleidę akis. Nežiūrėdami vienas į kitą. Sustingę iš baimės. – bėkime iš Miesto! Pro medžių alėją. Pro grafo dvarą. Jei spruksime visa minia, mums pavyks prasiveršti pro juoduosius.- kažkas šuktelėjo. Vos vienas kitas pritariamai linktelėjo. Likę stovėjo nuleidę galvas. Tylėjo. Bijojo. – negi tik tiek? – nusistebėjo žmogus, raginęs bėgti. – na ir puiku. Užteks ir tokios grupelės! Mes ištrūksime iš Miesto ir pasikviesime pagalbos. Išvaduosime visus iš šios prakeiktos vietos. Dešimt pritariančių vyrų žengė kalbėtojo link. Susispietė į nedidelį burelį ir ėmė ruošti pabėgimo planą. Šią naktį. Likusi minios dalis atsitraukė nuo šių drąsuolių. Abejingais veidais žvelgė į juos. Netikėdami. Tarp jų stovėjo ir senukas mėlynomis liūdnomis akimis. Martis. Jis purtė galvą ir murmėjo: “ir šį kart jiems nepavyks. Bet tegul dar kartą suklysta. O tada žmonės ims manim tikėti. Jog nuo šiol kas mėnėsi reikia traukti burtus. Ir vykdyti Juodųjų iškeltas sąlygas.” II Bėgliai susirinko prie medžių alėjos naktį. Rankose laikė peilius, kirvius ir šakes- vieninteliai ginklai, kuriuos pavyko rasti Mieste. Paspaudė vienas kitam rankas, palinkėjo sekmės ir žengė taku į miško gilumą. Juos iš visu pusių apgaubė tamsa. Ir mirtina tyla. III Senukas Martis buvo ir vėl teisus. Vyrai sumanę bėgti padarė klaidą. Miestas jų kūnus rado ryte. Toje pat aikštėje. Apdegusius. Vietoj akių tebuvo kiaurymės. Širdies vietoje kyšojo kuolai. Žmonės dar niekada nematę nieko žiauresnio, dar labiau susigūžė savo baimėje. Tik dabar jie suvokė, ką iš tiesų jiems reiškia šitas […]
    Tinklalapio nuorodos:   aricutcia.blogas.lt   www.blogas.lt   www.avia.lt   www.blake.lt   blogas.lt   www.pearsonified.com