Tinklalapis: ziniukai.com
Nemokami referatai ir kursiniai darbai Kalendorinės šventės Referatas Parengė: Kantaučių pagr. m-klos 8 kl. mokinys Tomas Elijošius 2007 Kantaučiai Turinys 1. Įvadas 1 2. Andriejus ir Adventas 2 3. Kūčių ir Kalėdų šventės 2 4. Naujieji metai 3 5. Trys karaliai 4 6. Užgavėnės 4 7. Gavėnia 5 8. Balandžio pirmoji 5 9. Velykos 5 10. Motinos diena 6 11. Atlaidai 6 12. Visi šventi 7 13. Literatūra 8 Naudota literatūra: S.Gutautas „Lietuvių liaudies kalendorius“ 1991 m. 23psl.-82psl. A.Čepukienė „Oi tu kregždele“ 1973m. 5 psl.-8 psl. Įvadas Dažnai mėgstama sakyti, kad Lietuva – dainų kraštas, kad beveik kiekvienas lietuvis dainininkas. Tų žodžių teisingumą rodo didžiulis Lietuvos kalbos ir literatūros instituto Tautosakos rankraštynas, kuriame saugoma apie 400 tūkstančių iš liaudies užrašytų dainų. Mėgstama cituoti įvairių tautų mokslininkų, rašytojų, bei šiaip kultūros veikėjų entuziastingus atsiliepimus apie mūsų liaudies dainas. Tačiau apie žmones, kūrusius ir iš kartos į kartą perdavusius šitą didžiulį turtą, mes beveik nieko nežinome. Mažai težinome ir apie pasakų, sakmių bei kitų tautosakos žanrų kūrėjų ir saugotojų. Lietuvių liaudies dainos yra skirstomos į grupes, tai darbo, vestuvių, meilės, šeimos gyvenimo dainos ir dar daugiau. Prie šių grupių priskiriamos ir kalendorinės šventės. Paprastai senoviniai lietuvių liaudies papročiai ir apeigos skirstomos į tokias pagrindines grupes: darbo, šeimos, bendruomeninės, kalendoriaus. Tačiau neretai vieną ar kitą paprotį sunku priskirti kuriai nors grupei. Pavyzdžiui, Joninės(Rasos šventė) yra ir kalendorinė, ir šeimos šventė(Jono vardadienis). Darbo grupės papročiai daugiausia atspindi svarbiausius lietuvių verslus – žemdirbyste ir gyvulininkystę. Šeimos papročiai susiję su šeimos įvykiais – vardynos, vestuvės, laidotuvės. Bendruomeniniams papročiams būdingiausia yra bendruomenės (kaimo) narių savitarpio pagalba, solidarumas, parama patekusiam nelaimėn. Kalendoriniai papročiai ir apeigos atliekamos nustatytomis metų dienomis, t.y. per įvairias kalendorines šventes. Dauguma XIX-XXa. I pusės lietuvių švenčių dar nemažai išlaikė senųjų liaudies kalendorinių papročių ir apeigų bruožų. Dar visai neseniai apie daugelį kalendorinių švenčių kalbėjome kaip apie atgyveną, turinčią išnykti. Manyta, kad pagrindine Kučių, Kalėdų, Verbų, Velykų šventimo priežastis yra žmonių religingumas. Šitaip manantys nesuvokė arba nenorėjo suvokti, kad prie šventinio Kūčių ar Velykų stalo sėsdavosi ir didelė dalis nelaikančių savęs religingais. Andriejus ir Adventas Kuo arčiau žiema, tuo niūresnės dienos. Nespė […]
Tinklalapio nuorodos: www.ziniukai.com www.perkupigiau.eu www.spiriu.lt
